IŠĖJOTE Į PENSIJĄ KAIP ŽAIDĖJAS 2011 M. VĖLIAU TAPOTE KOMANDOS VADOVU. KĄ VEIKIATE DABAR?
Sami: Per savo ilgą žaidėjo karjerą galėjau daryti tai, kas man labai patiko. treniravimas mane vis dar domina, tačiau šiuo metu koncentruojuosi į mėgavimąsi savo gyvenimu ir laiko praleidimą su šeima. Aš visiškai išnaudoju tai, kad niekas nesudaro mano tvarkaraščių ir aš galiu daryti tai, ko anksčiau nebuvo įmanoma padaryti. Sportas ir treniruotės vis dar yra didelė mano gyvenimo dalis. Važinėju motokrosu, sniego motociklu ir žiemą leidžiu laiką mūsų kajutėje Levyje. Naujausia mano aistra – motociklų lenktynės, kuriomis susijaudinau po kelių bandymų. Šiai vasarai nusipirkau savo dviratį trasai. Žmonės visada sako, kad jie darys dalykus, kai bus išėję į pensiją. Aš pats galvoju, kad tu turi daryti dalykus, kai tai įmanoma padaryti ir kai tavo fizinės galimybės vis dar leidžia.
Palaikau ryšį su savo senuoju klubu "Liverpool", dalyvaudamas įvairiuose viešųjų ryšių renginiuose, kur susitinki su klubo gerbėjais ir partneriais. Žaidžiau parodomąsias rungtynes su savo senais komandos draugais ir lankiausi treniruočių stovyklose, kad susitikčiau su jų dabartine pirmąja komanda.
ESATE MOTOSPORTO ENTUZIASTAS. KAIP TAI PRASIDĖJO?
Sami: Nuo pat vaikystės buvau automobilių sporto gerbėjas ir visada norėjau išbandyti visas įmanomas mašinas su garsiu triukšmu ir greičiu. Per savo žaidybinę karjerą, aišku, turėjau vengti visų rizikingų sporto šakų, bet jau tuo metu šiek tiek motokrosu slapta važinėjau atokiose Vidurio Europos vietose. Po karjeros 8 metus vadovavau jaunimo motokroso komandai, o paskui labiau susijaudinau ir pats jodinėdamas. Vasarą važinėju Suomijos motokroso taurės veteranų klasėje. Pernai bendroje įskaitoje užėmiau 10 vietą – nors reitingas man nėra svarbus toje sporto šakoje. Aš sutelkiu dėmesį į važiavimą prieš panašaus meistriškumo lygio motociklininkus kaip aš ir lenktynes baigiu saugiai ir sveikai.
Su sniegaeigiais susipažinau iš pradžių per motokrosą ir keletą metų važinėjau savo kajutėje Laplandijoje. Važiavimas motcross dviračiu ar sniego motociklu taip pat yra gera treniruotė. Važiuodami turite būti visiškai susikaupę ir tada pamiršti visus rūpesčius. Buvimas už dviračio ar rogių grotų man yra tarsi terapija.
KAIP MĖGSTATE VAŽIUOTI SNIEGO MOTOCIKLAIS?
Sami: Man labiausiai patinka važinėti takais, ką man pavyko padaryti Laplandijoje. Man patinka, kai takai kinta ir keičiasi kraštovaizdžiai. Patirtis suteikė daugiau greičio mano važiavimui taku ir išmokau labiau pasitikėti rogėmis.
Per didesnį greičio važiavimą tapo daugiau treniruočių aspektu. Aš gaunu gerą prakaitą ant tako ir kitą dieną po važiavimo mano raumenys yra įtempti. Tačiau visada stengiuosi važiuoti saugiai ir išvengti nereikalingos rizikos – svarbu grįžti namo sveikai. Aš taip pat neskubu, nes nenoriu prarasti vairuotojo pažymėjimo. Norėčiau važiuoti ilgesniais safariais, pavyzdžiui, Arkties vandenynu. Išbandžiau ir važiavimą giliu sniegu, todėl būtų malonu daugiau sužinoti kai kuriose gerose vietose. "Snowcross" atrodo kaip laukinis sportas ir išbandyti tai trasoje vieną dieną taip pat galėtų būti mano darbų sąraše.
AR RADOTE KĄ NORS BENDRO TARP AUTOMOBILIŲ SPORTO IR FUTBOLO?
Samiai: Jie abu reikalauja susikaupimo. Futbolo rungtynės trunka 90 minučių ir jei žaidėjas nėra 100 procentų susikoncentravęs kiekvienoje situacijoje, tai lemia klaidas aikštėje. Tas pats pasakytina ir apie automobilių sportą: jei prarasite dėmesį, tai gali sukelti apgailėtinų pasekmių. Galima treniruotis susikaupti, tai pabrėžiau ir žaidėjams, kuriuos treniravau.
Žaisdamas visada patyriau didelį malonumą ir dėl tos pačios priežasties važinėju dviračiu ir sniego motociklais. Man patinka važinėti su kiekviena savo kūno ląstele!
